- kliūtė
- kliū́tė sf. (1) J; SD300 žr. kliūtis: Yra padėtos tam tikros kliūtės A1885,34. Aršusis sumislijo kokią nors kliūtę V.Piet. Reik attolinti visas kliūtes nu savęs Jzm. Čia vis tiek yr kokia kliūtė Brž.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kliūtė
Look at other dictionaries:
atkliudyti — tr. Š atleisti, atkabinti užkliuvusį, atpainioti: Ašis vežimo užkliuvo, iššok, Jonai, atkliudyti Plv. Gal panerti ir atkliudyti tinklą KlvrŽ. | Atkliudyk siūlą nuo vinies – traukiant nutruks Rd. | prk.: Kaipgi tada šią kliūtę, skersai jų užmanymo … Dictionary of the Lithuanian Language
